Pabundi ryte iš lėto. Sapnai po truputį pereina į realybę, bet visus juos atsimeni.. Dar gulėdamas pavėsinėj ir žiūrėdamas į plaukiančius debesis ir jų properšose šmėsčiojantį žydrą dangų, pramąstai kiek nakties sapnai susiję su dienos realybe. Jokio žodintuvo, jokių įsipareigojimų pasauliui – daryk ką nori arba nedaryk :). Beveik viskas tik tavo asmeniniai sprendimai. Kai išsibudinus kūnas pakelia temperatūrą ir gulėti po pūkiniais patalais tampa per karšta – lendi lauk į prašvitusį pasaulį. Po rytinių procedūrų kūnui (tualetas, mankšta, maudynės prūde, obuoliai) prisimeni ką šiandieną galima nuveikti savo erdvėje. Taigi imi sėklas ir pasėji arba prisirauni sodinukų ir pasodini gyvatvorę ar papildai sodą.. Šiandien rinkau šlapius nukritusius lapus ir vežiau prie vaiskrūmių ir vaismedžių – maistas draugams :). Dabar aš juos vaišinu nes ruduo, o vasarą jie vaišins mane savo uogomis ir vaisiais. Kai norisi tiesiog ramiai pagulėti stebint aplinką (dangų, medžius, paukščius, gyvūnus, krutančius žmones...) guli ir žiūri.. Nori pasivaikščiot po savo erdvę ar mišką – atsistoji ir vaikštai, stebi, lieti savo augalus, jei užplūsta jausmai nusišypsai, nusijuoki.. Ramus, tikras ir gaivus gyvenimas.. Jei ko nors nori tai imi ir darai kad realizuotūsi svajonės. Žinai viską ko reik šiam momentui. O kai iškyla naujas poreikis su juo ateina ir suvokimas apie jo patenkinimo būdus. Kartais kaimynas papasakoja, kartais tiesiog gimsta mintis galvoje, kartais pradedi veiklą ir eigoje viskas paaiškėja :). Kai veikloje pavargsti – eini prigulti į kambarį arba verandą.. po to pasidarai valgyti to ko norisi tuo metu. Kartais salotų iš kopūsto ir dumlainių, kartais išsiverdi košės.. Po pietų veikla pati šaukia į lauką: atsinešti vandens, nusiplauti rankas, pažiūrėti kaip sekasi pavasarį pasodintiems bukams, aronijoms ar maumedžiams... Pervežti plytas, pernešti lentas, pabaigti sandarinti langą... bedirbdamas sušyli – eini dar kart išsimaudyti prūde.. ten blizga žuvys, praropoja pernai įleistas vėžys.. pūsteli stipresnis vėjo gūsis ir sninga gluosniai su švendrais savo pūkuotom sėklom.. Virš prūdo pralekia kvailiojančių, viens kitą gainiojančių (gal šokančių) juodvarnių porelė.. Taip bekrutant po savo erdvę pradeda temti. Gražini visus „žaislus“ į savo įprastas vietas po stogu, kad ryte nereikėtų skubėti gelbėti rūdijančio pjūklo ar panašiai.. Pagaliau už lango temsta, o aš guliu ir stebiu šį grožį. Galvoje pralekia nebaigtų einamųjų veiklų sąrašai, priemonės reikalingi žmonės ir panašiai.. Kai viskas mintyse ir jausmuose tampa aišku ir susidėlioja į savo lentynėles – dienos minčių srautas savaime nurimsta. Imi gitarą, pragroji kokią melodiją, padainuoji dainą iš savo paties gyvenimo :), jei norisi ir iš kitų.. Įsijungi kompą, internetą. Patikrini paštą, jei yra laiškų atsakai visiems kaip artimiausiems draugams – nes tokie jie ir yra, net jei dar ir nesame oficialiai pažįstami ;).. Jei dar lieka laiko ir kompe slepiasi koks filmas tai pasižiūri į kito žmogaus pasaulio viziją, jausminį ir buitinį variantą.. kartais ką nors pritaikai sau, pakoreguoji savo asmeninę situaciją. Ir nakčiai gilėjant žmonės mano krašte pradeda išsijunginėti. Aš taip pat einu į lauką, į savo pavėsinę, savo guolį – pailsinti kūną ir pagyventi sapnų pasaulyje. Prieš užmiegant pasižvalgai po Visatą, po Paukščių tako galaktiką, kartais koks nors žvaigždynas labiau patraukia dėmesį, kartais kitas.. kartais krinta meteorai ar spindi mėnuo pro debesis... linguoja naktį žolės.. pelėda kartais pašiurpina prasukdama pora metrų virš galvos.. Užmiegi maloniai ir lengvai :)... … …
Va taip aš dabar gyvenu :). O buvo visko.. bet kam rašyti apie tai ką jūs ir patys žinote :). Ir savo dabartinio gyvenimo pilnai neperteikiau, viskas daug giliau nei gaunasi žodžiais aprašyti, o ir nereik :).
O pasikeisti man padėjo visų pirma didžiulis noras tobulinti save ir savo gyvenamąją aplinką. Mėgau skaityti knygas, nes taip susipažindavau su kitokiais kitų žmonių pasauliais. Knygos man būdavo daug atviresnės nei žmonės. Jos visada įsileisdavo į savo vidų ir galėdavau iš jų semti tiek kiek tilpo į širdį ir protą. Ypač patiko knygos kuriose pasauliai buvo iki to momento nepažįstami, su savo unikaliais jausmais ir praktikomis. Viską ką sugebėdavau suvokti ir mane traukė, bandžiau realizuoti savo gyvenimo praktikoje. Taip ir keičiausi. Keisdamasis pats keičiau ir savo aplinką, keičiau draugus. Geriau būdavau vienas su savo naujais pasauliais, negu su senais pažįstamais, kurie grūsdavo atgal į buvusios asmenybės kiautą.
Pradėjau nuo paprastos klasikinės lietuvių lieteratūros, po to pasaulietinės, po to europos filosofai, tada rytų, o po to religiniai tekstai, taip vadinami šventraščiai (nors šventumo ten ne kažin kiek..), tada įvairiausio plauko ezoteriniai komiksai.. ir viską ne šiaip skaitinėjau, bet kiek sugebėjau realizuodavau ten pateikiamas idėjas ir praktikas.. jei tik būdavo galimybė surasti kokių nors sektantų, besivadovaujančių kuriuo nors tekstu, tai būtinai juos susirasdavau ir bendraudavau. Bendraminčiai pradžioje labai svarbu.. taigi ieškokite vaikai sektų ir sekite jomis, o jei nesiseka tokių rasti – kurkite savo ;).. Į visas sektas žiūrėjau taip pat kaip ir į draugus – jei tik rasdavau geresnių gyvenimo mokymų, jų ir imdavausi – atitinkamai pakeisdavau ir sektas su visais pasekėjais ;). Sektantai yra labai perspektyvus reikalas – jei aktyvūs, jei seka kuriuo nors mokymu ar mokytoju, o va fanatikai man niekada nepatiko :(... Fanatikai tai tiesiog „tikintys“ + “fanai”. Tai čia trumpai :). Žodžiu krutinkime kojas ir kur nors tikrai nueisime.
Man prireikė 25 metų, kad dasikapstyčiau iki didžiausius pokyčius mano gyvenime padariusios knygos: V. Megre „Anastasija“, bet gal jums užteks ir mažiau ;) :). Po to mokiausi skaityti gyvą realybės knygą tiek iš gamtos gyvenimo, tiek ir iš žmonių.. Ir šis menas neturi ribų :). O dabar tuo pačiu šią gyvenimo knygą skaitau, rašau ir tobulinuosi pats, bei kiek išeina padedu kitiems :). Sėkmės visiems gyvenimo kelionėj :).
Tadas Lomanas 2015-11-13
Va taip aš dabar gyvenu :). O buvo visko.. bet kam rašyti apie tai ką jūs ir patys žinote :). Ir savo dabartinio gyvenimo pilnai neperteikiau, viskas daug giliau nei gaunasi žodžiais aprašyti, o ir nereik :).
O pasikeisti man padėjo visų pirma didžiulis noras tobulinti save ir savo gyvenamąją aplinką. Mėgau skaityti knygas, nes taip susipažindavau su kitokiais kitų žmonių pasauliais. Knygos man būdavo daug atviresnės nei žmonės. Jos visada įsileisdavo į savo vidų ir galėdavau iš jų semti tiek kiek tilpo į širdį ir protą. Ypač patiko knygos kuriose pasauliai buvo iki to momento nepažįstami, su savo unikaliais jausmais ir praktikomis. Viską ką sugebėdavau suvokti ir mane traukė, bandžiau realizuoti savo gyvenimo praktikoje. Taip ir keičiausi. Keisdamasis pats keičiau ir savo aplinką, keičiau draugus. Geriau būdavau vienas su savo naujais pasauliais, negu su senais pažįstamais, kurie grūsdavo atgal į buvusios asmenybės kiautą.
Pradėjau nuo paprastos klasikinės lietuvių lieteratūros, po to pasaulietinės, po to europos filosofai, tada rytų, o po to religiniai tekstai, taip vadinami šventraščiai (nors šventumo ten ne kažin kiek..), tada įvairiausio plauko ezoteriniai komiksai.. ir viską ne šiaip skaitinėjau, bet kiek sugebėjau realizuodavau ten pateikiamas idėjas ir praktikas.. jei tik būdavo galimybė surasti kokių nors sektantų, besivadovaujančių kuriuo nors tekstu, tai būtinai juos susirasdavau ir bendraudavau. Bendraminčiai pradžioje labai svarbu.. taigi ieškokite vaikai sektų ir sekite jomis, o jei nesiseka tokių rasti – kurkite savo ;).. Į visas sektas žiūrėjau taip pat kaip ir į draugus – jei tik rasdavau geresnių gyvenimo mokymų, jų ir imdavausi – atitinkamai pakeisdavau ir sektas su visais pasekėjais ;). Sektantai yra labai perspektyvus reikalas – jei aktyvūs, jei seka kuriuo nors mokymu ar mokytoju, o va fanatikai man niekada nepatiko :(... Fanatikai tai tiesiog „tikintys“ + “fanai”. Tai čia trumpai :). Žodžiu krutinkime kojas ir kur nors tikrai nueisime.
Man prireikė 25 metų, kad dasikapstyčiau iki didžiausius pokyčius mano gyvenime padariusios knygos: V. Megre „Anastasija“, bet gal jums užteks ir mažiau ;) :). Po to mokiausi skaityti gyvą realybės knygą tiek iš gamtos gyvenimo, tiek ir iš žmonių.. Ir šis menas neturi ribų :). O dabar tuo pačiu šią gyvenimo knygą skaitau, rašau ir tobulinuosi pats, bei kiek išeina padedu kitiems :). Sėkmės visiems gyvenimo kelionėj :).
Tadas Lomanas 2015-11-13